Apie pavojingus varpinius augalus pirmą kartą išgirdau ir juos pamačiau prieš dešimt metų būdama Pasaulinėje šunų parodoje Milane. Vietinių žmonių perspėjimai netruko pasklisti iš lūpų į lūpas. Keliaudama su šunimis į parodas po kitas Pietų Europos šalis, dažnai sutikau tuos augalus. Stengėmės jų vengti ir laikyti šunis arčiau savęs. Lietuvoje, mūsų gražioje šalyje, pavojaus nekelia tiek daug šių augalų, tačiau vis tiek reikia būti atsargiems, – rašo D. R. Mačenskienė.
Kalbant apie varpinius augalus, natūraliai pievose ar laukuose augančių ir pavojingų šunims ar katėms, reta, bet kartais mes juos nevengdami pasisodiname savo sode ar gėlyne. „Varpiniai augalai dabar populiarūs, tad jų galima sutikti beveik bet kur. Kai kurie žmonės vis dar planuoja juos sodinti. Noriu atkreipti dėmesį, kad soruolės, besiformuojančios nuostabaus grožio varpas, panašias į lapės uodegas, gali padaryti žalą mūsų augintiniams. Spalio pabaigoje varpos subręsta ir pradeda byrėti, o jų sėklos gali patekti gyvūnams į akis, ausis, nosį ar tarpupirščius. Nėra taip, kad nukritusios sėklos visada nulipdavo nuo kailio, dažnai jų šepetėliai prilimpa ir toliau keliauja ant gyvūno kailio, kol pasiekia odą“, – dalijasi pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad šios sėklos odoje smailia dalimi praduria odą ir, gyvūnui judant, keliauja toliau. Geriausiu atveju nuo to atsiranda pūlinys, tačiau jeigu sėkla patektų netoli kraujagyslės ar į nosį, pasekmės gali būti labai skaudžios. „Kraujagyslėmis ji gali pasiekti širdį, o jeigu patektų į nosį – į plaučius. Lietuvoje tokių baisių atvejų dar nebuvo, bet Pietų Europoje, Anglijoje ir JAV, kur tokie varpiniai augalai auga natūraliai, pasitaiko tokių situacijų. Vietiniai gyventojai žino apie pavojus ir dažniausiai vedžioja savo augintinius ten, kur tokių augalų mažiau. Dabar ir aš noriu įspėti, kad kartais net nereikia išeiti iš savo kiemo, – pataria Dalia Raimonda.
Iškirpkite negailėdami
Pašnekovė akcentuoja, kad jeigu auginate soruoles, kaip ji (ir vos du kupstai jų nėra daug), pavojus yra visai netoli. „Praeitą vasarą pastebėjau, kad soruolių sėklos, kaip ir laukinių žolių Pietų Europoje, yra šiek tiek didesnės. Pradžioje atrodė, kad soruolės varpos buvo mažiau pavojingos, tačiau stipriai klydau“, – toliau dalinasi ji. Po kelių saugių metų (kai augalai buvo jauni ir nelabai žydėjo), šiemet Dalia Raimonda susidūrė su pirmu atveju, kai vienam iš jos Tibeto terjerų teko traukti šešias sėklas, įsiskverbusias į odą.
Dvi sėklos buvo taip giliai įlindusios, kad tik po atsargaus ilgo traukimo pavyko jas sėkmingai pašalinti. „Nerimavau, kad nenutrūks sėklos plaušeliai. Tačiau mums pasisekė. Mūsų šunys maudomi kas savaitę ir po to paguldyti šukuojami. Bet po tankiu ir ilgu kailiu slepiasi potencialios problemos. Mano patarimas tiems, kas augina visų rūšių soruoles ir turi namuose augintinių – spalio pabaigoje nukirpkite visas varpas. Nors tuo metu augalas atskleidžia visą savo grožį, augintinių sveikata yra kur kas svarbiau“, – konstatavo D. R. Mačenskienė.
